Ei, ei – kovok iki galo!
Ei, ei – varžovai be balo!
Žalia – jėga! Geltona – viltis!
Raudona – kova! Lietuva – nugalės vis!

Eina vyrai, meta vyrai,
Bus jie Lietuvos didvyriai!

Lietuvos rinktine nemiegok
Priešus į pavėsį sudeliok
O kad pergalė būtų saldi
Atsigersime kalnapilio visi

Jei kažkas ir nepavyks
Nealkoholinis kalnapilis
Nuotaikas mums atstatys!

Nėra mums tamsos – mes degam kaip ugnis,
Nuo senų laikų – tokia mūsų širdis.
Su krauju venose, su tikslu akyse,
Kai Lietuva žengia – visi einam drauge.
Mes neieškom šlovės, mes ieškom tiesos,
Ir krepšinis čia – daugiau nei žaidimas kažkoks.
Kai žengia mūsiškis – sprogsta visa arena,
Ir kiekvieno šauksmas – tai Lietuvos galia.

Geltona. Žalia. Raudona. Trys spalvos- viena jėga
Lietuviai- ne šiaip komanda. Čia kovoja visa tauta

Lietu-va – mes lai-mė-sim!
Niekas mūsų nesu-laikys!
Trys spalvos, viena širdis –
Lietuva visad nugalės!

Kai žaidžia Lietuva – drebėk, pasauli!
Mūsų tritaškiai – kaip iš patrankos šauna!
Varžovai slepias, ieško durų –
Lietuviai grįžta su pergalių choru!

O-o-o – mes nepasiduosim!
O-o-o – pergalę parsinešim!
Žalia, raudona ir geltona –
Tai mūsų širdis, tai mūs, tai mūsų zona!

Po lenta mes kaip uola,
Pataikom tritaškį – valio!
Krepšinis mūsų kraujyje,
Nugalim visus su šypsena!

Lietuva, Lietuva – pirmyn, vyrai!
Rankos aukštyn – mes jus tikim!
Linksma daina, stiprus garsas!

Vienas kraujas, viena širdis –
Lietuva pirmyn, tu – mūsų viltis!

Lietuvos krepšinis – tai šventa arena,
Kur tritaškiai krenta kaip vasaros lietus!
Jokubaitis sukasi – kaip vijoklis vėjy,
O JV po krepšiu – kaip tankas be stabdžių!

Mūsiškiai kovoja – nei bailių, nei lūzerių,
Su širdim ir prakaitu – iki paskutinio ūžesio.
Kai mėtai su lietuviais – prakaitas tampa auksu,
Čia kiekvienas perdavimas – lyg eilėraščio stulpas!